trumpinis

2 trumpìnis, -ė adj. (2) 1. mažai nusitęsęs į ilgį, trumpas: Tą storesnę trumpìnę (trumpąją) vadelę vadeliok anai didesnei kumelei Mrk. Neolitui priskirtini visokie skersiniai ir trumpiniai strėlių antgaliai rš. Ilginės plytos sudėtos ilgąja briauna į paviršių, o trumpinės – galu į paviršių rš. 2. kuris trumpõs, sutrumpintos formos, apimties: Trumpìniai vardai NdŽ. 3. P.Jon, RŽ, DŽ lingv. trumpai, neištęstai tariamas: Lietuvių kalbotyroje trumpine priegaide kurį laiką vadintas kirčiuoto trumpojo skiemens tarimas. Iš tikrųjų trumpieji skiemenys priegaidės neturi rš.